Muzikinio albumo “Balio Dvariono kūriniai smuikui ir fortepijonui” pristatymo koncertas


Muzikinis albumas lietuvių muzikos istorijoje, kuriame surinkti ir įrašyti visi kompozitoriaus Balio Dvariono originalūs kūriniai smuikui ir fortepijonui. Šį albumą 2017 m. gegužės mėn. 12 d. išleido didžiausia pasaulyje klasikinės muzikos įrašų kompanija "Naxos Records", šiai dienai išleidusi daugiau nei 9000 albumų. Kompanijos leidyba nuolat sulaukia pasaulinio pripažinimo bei nominacijų. Tai, kad albumą "Balio Dvariono kūriniai smuikui ir fortepijonui" ėmėsi leisti muzikinių įrašų pasaulinė lyderė, rodo lietuvių muzikos pripažinimą ir atlikėjų aukšto meistriškumo įvertinimą. Albumo distribucija ir Lietuvos muzikinės kultūros sklaida bus vykdoma visose pasaulio šalyse, kuriose kompanija vykdo savo veiklą, taip pat virtualiose muzikinėse platformose (Spotify, Apple Music, Google Play Music ir kt.).

 

Balys Dvarionas (1904-1972) - vienas ryškiausių Baltijos regiono kompozitorių. Jo asmenyje vienodai intensyviai susitelkė keli - pianisto, dirigento, kompozitoriaus, pedagogo - talentai. Jis yra viena iškiliausių lietuvių muzikos kultūros asmenybių. Gimęs ir augęs Liepojos uostamiestyje Romos katalikų bažnyčios vargonininko ir muzikos instrumentų meistro Dominyko Dvariono šeimoje čia gavo ir pirmąsias muzikos pamokas. Vėliau savo mokytojo, garsaus latvių kompozitoriaus ir vargonininko Alfrēds Kalninš paskatintas mokėsi garsiojoje Leipcigo koncervatorijoje pas Stephan Krehl ir Sigfrid Karg-Elert kompozicijos, o pas Robert Teichmüller skambinti fortepijonu. 1924m. baigęs konservatoriją, keletą metų Berlyne tobulinosi pas Egon Petri. Nuo tada prasidėjo plati, aprėpusi daugelį Europos šalių, pianisto koncertinė veikla. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje įvyko B. Dvariono dirigento debiutas. Netrukus jis tapo pagrindiniu dirigentu Lietuvoje. Jo koncertų partneriais buvo legendiniai atlikėjai Arthur Rubinstein, Josef Hofmann, Egon Petri, Igor Stravinsky, Sergei Prokofiev, David Oistrakh, Mstislav Rostrapovich ir kiti. Paties B. Dvariono kompozicinė kūryba ypač suaktyvėjo penktajame, sunkaus pokario laikų, dešimtmetyje, iš pradžių esmingai papildydama, o paskui net stelbdama jo koncertine veikla. Tuo metu gimsta simfonija e-moll, koncertas smuikui h-moll, vėliau koncertai fortepijonui, valtornai, opera, chorų ciklai ir kitkas.

Tačiau isškirtinę vietą jo kūryboje užima veikalai smuikui ir fortepijonui. Būtent šio žanro kūriniuose atsiskleidė subtili kūrėjo pasaulėjauta, jo esminės estetinės nuostatos.

,,Mano estetiniai idealai susiformavo devyniolikto amžiaus romantizmo aidų veikiami, aš tikiu muziko pašaukimu skleisti grožį, gėrį, harmoniją, auklėtį žmogų, pakelti jį virš kasdienybės. Man rodos, klysta tie, kurie to nevertina. Žmonijos gėrio idealai daugelį amžių išliko tie patys, nepakitę: meilė, tiesa, laisvė, draugystė,’’ – rašė kompozitorius viename iš savo paskutiniųjų straipsnių 1971 metais.

Viskas skirta žmogui, viskas lieka žmonėms – taip skambėtų B. Dvariono gyvenimo credo. ,,Kūrybai mane paskatina konkretus mano muzikos poreikis. Reikia jaunimui pjesių fortepijonui ar smuikui, reikia dainų ar chorų – aš mielai rašau, bet didžiausias stimulas, kuris mane inspiruoja – tai žmogus – taip aiškino kompozitorius muzikos kūrimo paslaptis. –Sąmoningai suvokti save, savo pasaulį visų reiškinių apsuptyje ir įvairovėje yra be galo sunku. O kartą sovokęs, neturėtum leistis skalaujamas bet kurios užplūstančios ir nuplūstančios bangos. Verta, aišku, surinkti jos atneštus gintaro gabalėlius, tai kas turtina tave ir tavo kūrybą, bet pavojinga panirti į ją visa galva.

Yra autorių, kurie stimulų kūrybai ieško grandijoziniuose epochos reiškiniuose, lemtinguose kataklizmose, visą planetą sukrečiančiuose įvykiuose. Jų rūstus talentas čia įžvelgia epochos bruožus. Bet visos šios laikmečio gijos perveria ir pavienio žmogaus širdį. Sugebėsi kūryboje atspindėti bendraamžį – atspindėsi ir epochą. Nors ne visu ežero paviršiumi, nors kartais ir nedideliu lašeliu, bet ir jame gali žaisti visos vaivorykštės spalvos.

B. Dvarionas prisilaikė tos nuomonės, jog menininko individualumas sutampa ir atspindi jo mąstysenos nacionalinę prigimtį. Todėl jis į lietuvių muzikinį folklorą nežiūrėjo retrospektyviai, kaip į kažkokį specialiai interpretuotiną fenomeną, o siekė iš vidaus perprasti jo grožį. Tai, kas meniškai išbaigta, tobula, visuomet yra šiuolaikiska, gyva ir amžina. Todėl kompozitorius specialiai nesinaudojo naujų išraiskos priemonių ieškojimais ar atradimais, nors pastarieji jam nebuvo jokia paslaptis; todėl jo kūryba, kaip ir suomio Jean Sibelius, lenko Karol Szymanowski ar kitų, visuomet yra patraukli šiuolaikiškos ir tikrai vertingos muzikos kontekste, nes betarpiškai srūva iš amžinai gyvo lietuvių liaudies muzikinio šaltinio.

B. Dvariono kūriniai smuikui yra žinomi pasaulyje. Juos įvairiais laiko tarpais yra atlikę David Oistrakh, Isaac Stern, Yulian Sitkovetsky, Gidon Kremer, Vadim Gluzman ir kiti. Tačiau šiame CD Justina Auškelytė ir Cesare Pezzi, nuodugniai išstudijavę B. Dvariono palikimą, pirmą kartą pilnai įrašė visa originalią kūrybą smuikui ir fortepijonui - nuo pirmosios, 1946 metais parašytos nuotaikingos pjesės Pezzo Elegiaco iki paskutiniojo triptiko Impromptu (1969), Adagio (1971), Allegro giocoso (1971).

Beveik visi veikalai smuikui panašiai kaip ir fortepijonui yra parašyti savo vaikams: pianistei dukrai ir sūnui smuikininkui. Gal todėl B. Dvariono kameriniai instrumentiniai kūriniai pasižymi išskirtine savybe atskleidžiančia tokius kūrėjo asmens bruožus, kurie paprastai atsiveria tik jaukioje, intymioje aplinkoje. Kuriant savo vaikams kompozitoriuje nejučia kristalizavosi savitas originalus kamerinio mąstymo būdas. Tai toks betarpiškas atlikėjo su klausytoju santykis, kai nuoširdžiame dialoge abu pašnekovai be žodžių, iš mažiausių užuominų pajaučia vienas kitą. Tokį bendravimą B. Dvarionas labiausiai vertino gyvenime, tokiu santykiu grindė ir savo buvimą muzikoje.

Centrinė vieta šioje kūrybos smuikui retrospektyvoje atitenka Sonatai baladei (1965). ,,Sustojau ties savotiška sau problema – sonata smuikui ir fortepijonui, - rašė viename iš laiškų, - juk sonatų yra jau tiek ir tiek, rodos, ir nereikia daugiau nieko, o tuo tarpu jau kiek nuo seniau tas noras dar kartą susidurti su smuiku neduoda ramybės. Apie ką galvosiu bedirbant? Apie saulę. Man rodos, saulė – tai viskas. Aruodas šilumos, na ir meilės ir ko tik nori. Visų šitų atributų taip trūksta aplinkui. Šalčio, atsainaus bendravimo, visuotino abuojumo kiek tik nori. Gal dėl to ir traukia šis darbas, manau ant to fono sušilti’’.

Sonatoje jausmų gausa, sunkiai išsitenkanti vienos melodijos vagoje, dažnai išsišakoja į naujų intonacijų upelius. Spontaniška fortepijono įžanga inspiruoja veržlią smuiko partijos išraišką ir pagrindinę kūrinio įdėją. Kita vertus, sardoniško maršo ir groteskiškos šventės epizodai – anų sovietinių laikų būties transformacija – raiškiai kontrastuoja su romantikos, svajonių, šiltos lyrikos pasauliu.

Sonata jau nuo pat pradžių buvo sumanyta kaip vienos dalies veikalas su glausta pagrindinės temos reminiscencija reprizoje. Kūrybos procese viena muzikinė idėja inspiravo kitos atsiradimą, viena intonacija skatino dar raiškesnės gimimą, todėl kūrinys praturtėjo vienas už kitą gražesniais epizodais. Toks laisvas medžiagos dėstymas su netikėtais muzikinės dramaturgijos posūkiais, išraiškingais iliustratyvumo momentais priartino veikalą prie pasakojamojo žanro. Kadaise šią savybę pastebėjęs vienas B. Dvariono kolegų, taip vaizdžiai nusakė jos esmę: ,,…besiklausant Sonatos man atrodė, kad papuoliau į nuostabiausią pasaulyje Botanikos sodą. Kaip čia gražiai žydi gėlės, kaip impozantiškai lapoja medžiai, koksai nurimęs vakarėjančio ežero paviršius. O štai ir prie apleistų kapelių suklupusius žmogelius matau (Mesto epizodas). Tokios ramybės ir grožio būsenos nepajėgia sudrumsti net kasdienybės šurmulys. Kokia šviesi muzika!‘‘ B. Dvarionui labai patiko toks atitinkantis kūrinio nuotaikas aiškinimas.

Kitos miniatiūros: preliudas (1950), valsas (1951), maršas (1951) – tai nuotaikngų pjesių pynė, kuri buvo pradėta kaip gimtadienio dovanos pirmuosius mokymosi griežti smuiku žingsnius žengiančiam sūnui. Dabar, daugiau kaip pusėj amžiaus prabėgus nuo tų dienų, galima suvokti, kokios neįkainojamos vertės buvo tos dovanos – ne tik savo, bet ir visiems vaikams.

 

Muzikinį albumą „Balio Dvariono kūriniai smuikui ir fortepijonui“ sudaro 15 originalių kompozitoriaus kūrinių, pusė jų įrašyti pirmąjį kartą. Projektas aktualus tuo, jog visi kompozitoriaus Balio Dvariono kūriniai smuikui ir fortepijonui dar niekada nebuvo išleisti viename albume ir pristatyti kaip užbaigtas rinkinys. Todėl šis projektas neabejotinai svarbus Lietuvos muzikos kultūros raidai. Įdomiausia ir originaliausia šio albumo savybe galima laikyti tai, kad atrastoje nepublikuotoje kompozitoriaus kūryboje nelauktai atsiskleidžia naujos Balio Dvariono kūrėjo savybės.

 

Balio Dvariono kūrinius smuikui ir fortepijonui, skambančius albume, surinko ir įrašams paruošė kompozitoriaus sūnus prof. dr. Jurgis Dvarionas, o atliko smuikininkė Justina Auškelytė ir italų pianistas Cesare Pezzi.

 

Justina Auškelytė - jaunosios kartos lietuvių smuikininkė. Justina yra apdovanota Lietuvos Respublikos prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės padėkomis už muzikinius nuopelnus Lietuvai. Šių metų gegužės mėnesį Justina debiutavo Vienos koncertų salėje Musikverein Wien. Nuo 2006-ųjų metų smuikininkė studijavo Pavel Berman klasėje Tarptautinėje meistriškumo akademijoje „Incontri col Maestro“ , o vėliau „Lorenzo Perosi“ muzikos akademijoje. Lygiagrečiai smuikininkė tęsė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje profesoriaus Jurgio Dvariono klasėje ir 2011-aisiais metais čia įgijo bakalauro laipsnį. 2013-aisiais metais Justina tobulinosi Graco (Austrija) menų universitete, o vėliau Vienos muzikos ir menų universitete žymaus profesoriaus Boris Kuschnir klasėje. 2016-aisiais smuikininkė įgijo muzikos magistro laipsnį prestižinėje Niujorko Džiulijardo mokykloje (The Juilliard School), studijuodama profesorių Stephen Clapp ir Laurie Smukler klasėse.

(Daugiau informacijos apie smuikininkę www.auskelyte.com)

 

Cesare Pezzi - baigęs Florencijos „Cherubini“ konservatoriją, įgijo fortepijono atlikėjo magistro laipsnį. Pianistas yra koncertavęs įvairiuose festivaliuose Italijoje ir užsienyje, yra kviečiamas koncertuoti solo su Italijos simfoniniais ir kameriniais orkestrais ir bendradarbiauti su žymiais šių dienų muzikantais. Jo atliekamą fortepijoninę muziką transliuoja Italijos televizija, Vatikano bei Lietuvos nacionaliniais radijas. Ypatingai svarbią vietą jo muzikinėje karjeroje užima kamerinė muzika. Nuo 2006 metų jaunasis talentas koncertuoja su įvairias kameriniais ansambliais, yra pelnęs prestižinį Vittorio Chiarappa apdovanojimą.

(Daugiau informacijos apie pianistą: www.cesarepezzi.com)

 

 

 

Programa koncertui:

 

Balys Dvarionas

Pezzo elegiaco (“Prie ežerėlio”)

Sonata-Baladė

 

Johannes Brahms

Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 2 op. 100

 

Balys Dvarionas

Impromptu

Baladė

Allego giocoso (“Atgijusi freska”)

 

 


ETNOKULTŪRINĖS VEIKLOS STOVYKLOS BEI PROJEKTOLIETUVIŲ TAUTINIO MENO TRADICIJOS ŽEMAITIJOJE. MUZIKA, DAILĖ, ARCHITEKTŪRA“ veiklos rezultatų pristatymas

Edukacinė-pažintinė kelionė „Muzikuojame, kuriame ir bendraujame“ į

Ulbroką (Latvija) ir Rygą (Latvija) 2017 m. spalio 13-14 d.

Išvykos bei jungtinio Palangos ir Ulbrokos (Latvija) meno mokyklų mokinių ir mokytojų koncerto akimirkos



Lietuvos Maximalistais šiemet siekė tapti beveik 500 gabių ir talentingų šalies vaikų.

60 gabiausių Lietuvos moksleivių gavo Lietuvos Maximalistų, kurie renkami jau 15 metų iš eilės, stipendijas.

2017 m. spalio 20 d. Palangos Stasio Vainiūno meno mokykloje
surengtas koncertasMUZIKUOJU SU MOKYTOJU
2017 m. spalio 3 d. surengtas tradicinis mokinių koncertas „Muzikinėspertraukėlės“, skirtas Tarptautinėms Muzikos ir Mokytojų dienoms paminėti.Koncertą organizavo mokytojos Loreta Fridinovienė, Ilona Jurgutytė, JelenaKravcova. Muzikines pertraukėles vedė mokytoja Ilona Jurgutytė.
Tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis BALTŲ RAŠTAI
Rugsėjo 1-osios šventė
Balandžio mėn. 22 d. Raudondvario...

I Tarptautinis  instrumentinės muzikos  konkursas „Grokime kartu“

II vaikų ir jaunimo festivalis „ Muzika kviečia kiekvieną“

Balandžio 10 -11 dienomis Kauno J. Gruodžio konservatorijoje  vyko ypač graži akordeono muzikos šventė
Per savaitę – keturi laimėjimai – keturios  pirmos vietos. Įtemptos dienos (03.28 - 04.05) Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeonistams Algirdui Benečiui ir Mantui Leonardo Lizzi „atsipirko“ gerais vertinimais.
XIII Nacionalinio Jono Švedo...

V Žemaitijos krašto fortepijoninių etiudų konkurso nugalėtojus

Jau tapo tradicija, kad...

XVI Žemaitijos ir Klaipėdos krašto jaunųjų akordeonistų konkurso laureatus

Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeonistas Mantas Leonardo Lizzi 12-ą gimtadienį šventė grodamas scenoje.
Stasio Vainiūno meno mokyklos renginys - dovana Vasario 16-ajai
SVEIKINAME III laipsnio diplomų laimėtojus IV-ajame respublikiniame instrumentinių ansamblių konkurse KARAMELĖ Kelmės Algirdo Lipeikos meno mokykloje, Kelmė 2017 m. vasario 15 d.
Sveikiname laureatus
Sveikiname E. Puidokaitę ir jos mokytoją
Šaunuoliai! Laureatė Beatričė Marcinkutė ir jauniausiojo konkurso laureato diplomą pelnęs Jurgis Galdikas
Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeonistai Algirdas Benetis, Mantas Leonardo Lizzi ir jų mokytoja Nijolė Daukšienė moksleivių rudens atostogų metu vyko į festivalį „Tarptautinės akordeono dienos Prahoje“
Rudens mokinių atostogos meno mokykloje prasideda 2016 spalio 31 d. baigiasi 2016 lapkričio 4 d.
Renginiai vyks: 2016 m. lapkričio 11 d. 15.30 val. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje 2016 m. gruodžio 16 d. 16.30 val. Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje

PUSLAPIAI