1958 metų rugsėjo pirmą dieną Palangoje buvo įsteigta septynmetė muzikos mokykla, įsikūrusi mažame, mediniame, aštuonioliktu numeriu pažymėtame namelyje Birutės alėjoje. Palangos miesto centre buvo iškabinti skelbimai, kviečiantys muzikai gabius vaikus mokytis naujoje mokykloje.
Mokyklos įkūrėjas ir viso steigiamojo darbo vadovas bei organizatorius buvo muzikologas Boleslovas Zubrickas. Muzikos mokyklos įkūrimo Palangoje būtinumą palaikė žymūs Lietuvos muzikai Balys ir Aldona Dvarionai, kompozitorius Jonas Bendorius, smuikininkas Aleksandras Livontas.
Pirmasis muzikos mokyklos direktorius B. Zubrickas prisimena: „Pradžia, žinoma, buvo nepaprastai sunki. Reikėjo gauti ir specialias mokymo darbui pritaikytas patalpas, įsigyti reikiamą inventorių, muzikos instrumentus ir įvairias mokymo priemones, tačiau nebuvo lėšų. Nebuvo ir mokytojų, buvo tik dideli norai. Ir vis dėlto, viskas judėjo pirmyn…“ Kad ir kaip buvo sunku, mokyklos direktorius B. Zubrickas subūrė nedidelį, bet draugišką vos šešių pedagogų kolektyvą. Su didele pagarba šiandien minime šiuos žmones. Tai Lidija Gelžinienė, Antanas Kniukšta, Vytautas Strikas, Kostancija Strikienė, Milda Žilėnienė. Tuomet jauni, kupini naujų idėjų, ilgesnį ar trumpesnį laiką dirbę, jie pradėjo mokyti muzikos 85 jaunuosius palangiškius. Jau per pirmuosius muzikos mokyklos egzistavimo metus buvo įkurtos pagrindinės – fortepijono, smuiko, kanklių, akordeono, trimito ir klarneto specialybės. Kiek vėliau mokyklos kolektyvą darniai papildė pedagogai M. Filipovas, S. Tamošaitis, P. Gelžinis, I. Kardemskaja, R. Rozenberg, N. Steponavičienė, A. Petraitienė, S. Vaičiulis ir kt..
Nuo pat pirmųjų mokyklos žingsnių mokykla rūpinosi ir tuometinė miesto valdžia, 1959-aisiais paskirdama naujai suremontuotas erdvesnes patalpas P. Aksionaičio (dabar J. Simpsono gatvė Nr.5) gatvėje. Sustiprėjus materialinei bazei, mokykloje buvo įsteigtas vakarinis muzikos skyrius, o vėliau – vienerių metų chorinio dirigavimo kursai. Nors abu skyriai metams bėgant dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo uždaryti, tačiau jų dėka išugdytas ne vienas muzikos mylėtojas ir choro dirigentas.
Jau antraisiais mokslo metais muzikos mokyklos auklėtiniai bei jų mokytojai džiaugėsi pirmosiomis koncertinėmis išvykomis į Klaipėdą, Plungę, Mažeikius, Telšius, Gargždus, Šilutę, Kretingą ir kitus Lietuvos miestus. Dar tada, kai mokinių buvo tik saujelė, mokytoja M. Žilėnienė subūrė kanklininkių ansamblį, o mokytojas B. Zubrickas – mokinių chorą. Visiems buvo įsimintina diena, kai 1960-ųjų metų vasarą šie du kolektyvai pirmąkart išsiruošė į respublikinę Dainų šventę ir grįžo iš jos su dideliais laimėjimais, tuo pat metu vykusiame respublikiniame konkurse užėmę pirmąsias vietas.
1962 metais į mokyklos istoriją įrašomos pirmųjų Palangos muzikos mokyklą baigusių mokinių pavardės – trylikai absolventų buvo įteikti mokyklos baigimo atestatai.
Didelį indėlį į Palangos muzikos mokyklą įnešė mokytojas Boleslovas Normantas, mokyklai vadovavęs 1963–1966-aisiais metais. Mokykla augo ir stiprėjo. Pedagogų gretas kasmet papildydavo jauni pedagogai, o mokytis muzikos kaskart ateidavo vis daugiau ir daugiau vaikų. 1964 metais į respublikinę Dainų šventę važiavo nauji muzikos mokyklos kolektyvai: akordeonistų orkestras, kurį subūrė mokytojas A. Kniukšta bei stygininkų ansamblis, kuriam vadovavo mokytojas V. Strikas. Kiek vėliau mokykla jau galėjo džiaugtis pučiamųjų instrumentų orkestru, kurio ilgamečiu vadovu buvo mokytojas S.Vaičiulis, liaudies instrumentų orkestru, kuriam vadovavo mokytojas J. Žalimas, birbynių kvintetu, kuriam vadovavo mokytojas J. Zolubas. Beveik visi šie kolektyvai gyvuoja ir šiandien, tarsi pratęsdami gilias mokyklos tradicijas bei išsaugodami praeities palikimą.
1966 metais Palangos muzikos mokyklai pradėjo vadovauti šviesios atminties mokytojas Vytautas Strikas, dirbęs mokykloje nuo pat jos įkūrimo ir visą savo gyvenimą bei likimą sutapatinęs su šia mokykla. „Didžiulė meilė muzikos menui, darbštumas, optimizmas lydėjo jį visą gyvenimą. Visa savo esybe jis pasinėrė į muzikinio gyvenimo sūkurį, kuriam buvo atiduotos visos kūrybinės ir fizinės jėgos“, – dalijosi prisiminimais jo žmona ir bendražygė K. Strikienė, kartu su juo pradėjusi dirbti šioje mokykloje ir kiek galėdama padėjusi savo vyrui įgyvendinti kūrybinius sumanymus.
Vadovaujant V. Strikui, dar labiau suaktyvėjo koncertinis gyvenimas. Mokyklos mokiniai ir pedagogai surengė daugelį koncertų Palangos miesto visuomenei, koncertavo mokyklose, vaikų darželiuose, poilsio namuose, senelių globos namuose, dalyvavo respublikinėse Dainų šventėse, kasmetinės kurorto atidarymo šventėse, ruošėsi jaunųjų atlikėjų konkursams.
1970 metais Palangos muzikos mokyklos birbynių kvintetas, vadovaujamas mokytojo J. Zolubo, su dideliu pasisekimu koncertavo Maskvoje tuomet vykusiuose visasąjunginių moksleivių dienų koncertuose. Mokiniams tai buvo vienos įspūdingiausių žiemos atostogų. Tais pačiais metais muzikos mokykla pirmą kartą buvo pakviesta dalyvauti Lietuvos televizijos rengiamoje laidoje „Televizija – mokyklai“. 1974 ir 1977-aisiais metais Palangos muzikos mokyklos visų skyrių mokiniai su naujomis koncertinėmis programomis pasirodė televizijos laidose, padarė koncertinius įrašus radijuje.
Direktoriaus V. Striko iniciatyva gimė bendradarbiavimas su kitų miestų muzikos mokyklomis: Klaipėdos, Gargždų, Neringos, Kuršėnų, Kauno, Vilniaus ir daugelių kitų, užmezgė glaudžius ryšius su Vengrijos respublikos Debreceno miesto Z. Kodaly muzikos mokykla, Latvijos respublikos Liepojos miesto II-ąja muzikos mokykla. Susitikimų metu buvo dalijamasi pedagogine patirtimi, rengiami svečių ir Palangos muzikos mokyklos auklėtinių koncertai.
Reikšmingi mokyklai buvo 1982 metai. Direktoriaus V. Striko didelių pastangų dėka savo 25-uosius mokslo metus Palangos muzikos mokykla pradėjo dabartinėse erdviose patalpose.
Atsiradus galimybei, 1983 metų rugsėjo pirmosiomis dienomis muzikos mokykloje duris atvėrė naujas dailės skyrius, kurio įkūrėjas – dailininkas Vytautas Moncevičius. Nuo tada po vienu stogu drauge gyvena dvi mūzos – muzika ir dailė.
Palangos muzikos mokyklai įsimintina ir dar viena data – 1984 metų vasario 10-oji, Tą dieną, įamžinant žymaus lietuvių kompozitoriaus, pianisto ir pedagogo Stasio Vainiūno atminimą, jo vardu buvo pavadinta muzikos mokykla.
Po netikėtos direktoriaus Vytauto Striko mirties nuo 1988 metų ketverius metus mokyklai vadovavo Jurgis Žalimas. Jo iniciatyva gimė Žemaitijos krašto muzikos mokyklos festivaliai, tapę tradiciniais, rengiami kiekvienais metais vis kituose mistuose.
Nuo 1992 metų mokyklai vadovauja Virginija Marozaitė.
Iki 2009 metų 25-erius metus pavaduotoja ugdymui dirbo šviesios atminties Irena Svetlana Bučionienė.
Virš keturiasdešimt metų mokyklos raštvedyba rūpinasi Milda Puodžiūnienė.
Nuo pat mokyklos įsikūrimo akordeono mokytoju dirbęs Stanislovas Tamošaitis šiandien – direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams.
Šiandieninė meno mokykla – ryškus miesto kultūros židinys. Šiuo metu mokykloje mokosi 372 mokiniai, dirba 38 mokytojai, kurie ugdo vaikus fortepijono, styginių (smuiko ir gitaros), pučiamųjų (fleitos, klarneto, saksofono, trimito, trombono, tūbos, eufonijos), liaudies instrumentų (kanklių, birbynės, akordeono), chorinio dainavimo, muzikos teorijos, antrojo instrumento ir dailės skyriuose.
2005 metais rugsėjo 1 dieną įsteigti muzikos (fortepijono ir gitaros) bei dailės skyriai Šventosios pagrindinėje mokykloje.
Mokykloje vykdomos ankstyvojo muzikinio ugdymo 5-7 metų vaikams, pradinio muzikinio ugdymo 7-12 metų mokiniams, pagrindinio muzikinio ugdymo 12-16 metų mokiniams, muzikos mėgėjų ugdymo, pradinio dailės ugdymo 9-11 metų mokiniams, pagrindinio dailės ugdymo 11-16 metų mokiniams programos.
Kasmet geriausi mokyklos mokiniai dalyvauja respublikiniuose, tarptautiniuose konkursuose, tampa šių konkursų laureatais ir diplomantais. Mokyklos kolektyvai ir solistai dažnai koncertuoja bendrojo lavinimo mokyklose, darželiuose, senelių globos namuose, miesto visuomenei. Mokyklos kolektyvai – jaunių ir jaunučių chorai, styginių instrumentų ansamblis, liaudies instrumentų ansamblis, pučiamųjų ir akordeonininkų orkestrai – respublikinių ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių, tarptautinių festivalių ir projektų dalyviai.
