Mažieji palangiškiai atidarė Jurginių festivalį „Jurgi, paimk raktus!” dalyvavo edukacijoje „Jurgi, budink žemę“Tikrąją Jurginių dieną, patys pirmieji žemės budinimo darbus pradėjo mažieji palangiškiai. Susirinkę Pasakų parke kaip tikri zuikučiai ragavo kiškio kopūstus, klausėsi žemės, medžių, valgė Jurgio duoną ir krykštavo žaisdami žaidimus.Žolininkė Danutė Kunčienė, padedama Jurgitos Petkutės-Marcinkienės ir Dianos Šeduikienės, tarp pradedančių žaliuoti medžių ir augalų, bundančio pavasario fone vaikus mokė mylėti žemę ir ją tausoti. „Aš augau kaime ir turėjau močiutę, kuri šią šv.Jurgio dieną man sakydavo: „Einam paklausyti, ką kalba žemė“. Man atrodo žmonės nebemoka klausytis žemės. Girdime televiziją, žmonių pokalbius, o žemės kalbos nebegirdime. Tad noriu įskiepyti šiems vaikams meilę motinai žemei“ – pasakojo D.Kunčienė.Pirmiausia vaikai ragavo įvairių žalumynų: kiškio kopūstų, uostė mėtą, skanavo šermukšnio pumpurų, kurių skonis lyg migdolų. Sustiprinę imunitetą vaikai sutiko parjojančius Tado Žemaičio vadeliojamus ponius. Poniai jojo aplink į ratelį susirinkusius vaikus ir magiškas jų kanopų bildėjimas budino žemę. Edukatorės patiesė ant žemės žemaitiškų raštų skaras ir padėję ant jų galvas vaikai klausė, ką žemė sako. „Kažkas bilda, kažkas šnara“ – dalijosi potyriais mažieji. Išalkti mažiesiems palangiškiams nebuvo kada. Ragavo ką tik keptos Jurgio duonos. Tai nepaprasta duona. Ją kepant į duonos vidurį įdedamas virtas kiaušinis. Laimingiausi galėjo ir jo paragauti. „Šita duona skanesnė už „snikerį“ – šūktelėjo mažoji gurmanė Miglė. Kiaušinio lukštus žolininkė įkasė į žemę: „Šiandien žemės judinti negalima, jokių žemės darbu dirbti nevalia, tik lukštą įkasti. O ar žinot, vaikai, kad žemė „nepurvina“ rankų ar batų – reikia sakyti „žemė išžemina“ – išmintimi dalijosi D. Kunčiene.
